Gripas – viena dažniausiai pasitaikančių ir greičiausiai plintančių virusinių infekcijų, kuri gali sukelti rimtas komplikacijas. Kaip apsisaugoti nuo šios sezoninės ligos? Kokios yra geriausios gripo prevencinės priemonės? Kviečiame skaityti straipsnį, kuriame aptarsime gripo simptomus, prevencines priemones bei gydymo galimybes.
Gripo simptomai ir eiga
Gripas prasideda greitai – tai ūminė liga. Ligos pradžią galite įtarti, jeigu ima krėsti šaltukas, kūno temperatūra sparčiai kyla iki 39–40ºC ar net daugiau ir laikosi keletą dienų. Susirgus apleidžia jėgos, ima laužyti kaulus, skauda raumenis, sąnarius, galvą, akis, gali prasidėti sausas kosulys, sloga, skaudėti gerklę. Neretai viršutinių kvėpavimo takų simptomus lydi ir virškinimo sistemos sutrikimai – ligonis netenka apetito, jį pykina, kartais vemiama ir viduriuojama. Ūmus ligos periodas trunka 3–7 dienas, sveikimas 7–10 dienų.
Pastebėtina, kad šios ligos sunkumas būna labai įvairus – kai kuriems gripu užsikrėtusiems žmonėms gali nepasireikšti jokie simptomai arba pasireikšti sunkios formos liga.
Dažniausi gripo simptomai:
- Staigi ligos pradžia
- Aukšta temperatūra
- Sausas, varginantis kosulys
- Gerklės, galvos, raumenų, sąnarių skausmas
- Kaulų „laužymas“
- Nuovargis ir silpnumas
Simptomai, kuriuos pajutus reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją:
- Užsitęsęs karščiavimas (ilgiau nei savaitė)
- Itin stiprus gerklės skausmas
- Pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys
- Krūtinės skausmas
- Nuolatinis galvos svaigimas
- Traukuliai
- Staigus bendras sveikatos būklės pablogėjimas
Gripas, peršalimas ar Covid 19?
Po pandemijos daugelis pajutę peršalimo simptomus, pirmiausia pagalvoja apie COVID-19. Pagrindinis skirtumas, norint atskirti peršalimo ir COVID-19 simptomus yra čiaudulys ir sloga, kurie labiau būdingi peršalimui. Nors Gripo ir COVID-19 simptomai yra panašūs, sergant gripu dažniau pasireiškia galvos skausmas.
| Simptomai | Gripas | COVID-19 | Peršalimas |
| Bendras silpnumas | Dažnai ir didelis | Dažnai ir didelis | Retai |
| Karščiavimas | Dažnai ir didelis (apie 38–40ºC) |
Dažnai (apie 37–40ºC), 3–4 d. | Nėra, nežymus (apie 37ºC) |
| Šaltkrėtis | Labai dažnai | Labai dažnai | Nebūdinga |
| Kosulys | Dažnai | Labai dažnai | Retai, švelnus |
| Dusulys | Esant komplikacijoms | Dažnai | Nebūdinga |
| Gerklės skausmas | Dažnai ir didelis | Kartais | Retai, švelnus |
| Raumenų skausmas | Labai dažnai | Labai dažnai | Nebūdinga |
| Galvos skausmas | Dažnai, didelis | Kartais | Retai |
| Čiaudulys | Kartais | Kartais | Dažnai |
| Sloga | Kartais | Nebūdinga | Dažnai |
| Komplikacijos | Dažnai, sunkios | Dažnai, sunkios | Retai |
| Skonio, uoslės sutrikimas | Retai | Labai dažnai | Retai |
Gripo komplikacijos
Svarbu pabrėžti, kad ne visiems sergantiems gripu, gali pasireikšti gripo komplikacijos. Dauguma žmonių atsistato savarankiškai, nepatiriant jokių rimtų sveikatos problemų, tačiau kai kurioms pacientų grupėms komplikacijų rizika visgi išlieka didesnė. Tai senyvo amžiaus žmonės, nėščiosios, naujagimiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, asmenys su lėtinėmis ligomis, sergantys imuninėmis ligomis. Esant šioms būklės į gydytoją privaloma kreiptis, nepriklausomai nuo simptomų sunkumo – ankstyvas gydymas ir dėmesys simptomams gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę.
Dažniausios gripo komplikacijos
- Pneumonija – viena iš rimčiausių gripo komplikacijų. Pneumonija yra plaučių uždegimas, gali būti bakterinis arba virusinis.
- Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas.
Sinusitas – sinusų ir nosies uždegimas. - Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Yra rizika, kad gripas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų, tokiu būdu padidinant galimybę patirti širdies priepuolį arba insultą.
- Kitos galimos komplikacijos apima raumenų uždegimą (miozitą), centrinės nervų sistemos problemas, pvz., meningitą ar encefalitą, taip pat kitas infekcijas dėl sumažėjusios imuninės sistemos veikimo.
Kas sukelia gripą?
Kas sukelia gripą?Gripą sukelia gripo virusai, kurie priklauso lot. Myxovirus influenza šeimai. Šie virusai skirstomi į tris pagrindinius tipus: A, B ir C. Gripo A ir B virusai dažniausiai sukelia sunkesnius ligos protrūkius ir epidemijas, tuo tarpu C atsakingas už lengvesnius ir žymiai retesnius susirgimus.
Gripo A virusai yra suskirstyti į skirtingus subtipus pagal jų paviršiaus baltymų, hemagliutinino (H) ir neuraminidazės (N), variacijas. Pavyzdžiui, H1N1 ir H3N2 yra skirtingi gripo A subtipai. Kadangi gripas A yra labiausiai kintantis iš visų gripo tipų ir sukelia įvairias epidemijas, norint apsisaugoti reikia reguliariai atnaujinti gripo skiepus, kad būtų galima apsaugoti nuo naujų viruso variantų. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu užsikrečiama oro-lašeliniu būdu, kontaktuojant su sergančiais. Užsikrėsti galima ir netiesiogiai, liečiant paviršius, ant kurių yra nusėdusių sergančių asmenų seilių ir nosies išskyrų lašelių, o vėliau – palietus nosį ar burną. Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Gripo inkubacinis periodas yra 24–72 val., dažniausiai 48 val.
Gripo užkrečiamumas yra labai didelis. Greičiausiai infekcija plinta prastai vėdinamose, mažose patalpose, esant didelei žmonių koncentracijai.
Kaip elgtis susirgus gripu?
Užsikrėtus gripu įprastai gydomasi namuose. Jei liga komplikuojasi, dažnai ligonis guldomas į ligoninę.
- Pirmąsias dvi paras geriausiai prieš A grupės tipo gripą veikia tokie vaistai kaip amantadinas ir remantadinas, prieš A ir B gripo virusus – zanamiviras.
- Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5º C, ji gali būti mažinama ibuprofenu, paracetamoliu.
- Jeigu kankina užsikimšusi nosis, galima naudoti kraujagysles sutraukiančius preparatus į nosį, kurie mažins ir gleivinės paburkimą, ir palengvins kvėpavimą.
- Kankinant kosuliui reikėtų vartoti atsikosėjimą lengvinančius arba neefektyvų kosulį raminančius preparatus.
- Rekomenduojama vartoti daug vitamino C, gausiai gerti šiltų skysčių.
- Labai svarbu ilsėtis, neapkrauti organizmo, daug miegoti ir stiprinti imuninę sistemą.
Gripo profilaktika
Norint pačiam apsisaugoti nuo gripo ir apsaugoti nuo jo kitus, reikėtų ne tik stiprinti imunitetą, bet ir:
- Vengti artimo kontakto su sergančiais gripu ligoniais.
- Dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, ypač gripo sezono metu.
- Kosint ir čiaudint prisidengti ranką, servetėle burną.
- Kuo mažiau liesti burną, nosį, akis.
- Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
- Nenaudoti daugkartinių nosinaičių.
- Sergant, būnant šalia sergančiojo nešioti apsauginę veido kaukę.
- Jei namuose yra sergantis asmuo, gerai vėdinti patalpas, plauti paviršius.
- Susirgus likti namuose – darbas tikrai palauks.
- Skiepytis, nes tai labai efektyvi kovos su gripu priemonė.
Skiepai nuo gripo
Skiepai nuo gripo – pati geriausia specifinė gripo profilaktika. Gripo sezonas paprastai prasideda gruodžio – vasario mėnesiais, todėl skiepytis rekomenduojama kasmet rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Lietuvoje tam tikros gyventojų grupės gali gauti nemokamą gripo skiepą. Visiems norintiems pasiskiepyti reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nemokama gripo vakcina priklauso:
- Nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
- Asmenims, sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai).
- Asmenims, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose).
- Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (taip pat ir odontologams).
- Asmenims nuo 65 m. amžiaus ir vyresniems.
Per kiek laiko susidaro imunitetas?
Imuniteto po gripo skiepo formavimasis gali priklauso nuo individualios žmogaus imuninės sistemos bei skiepo tipo, tačiau dažniausia reikia 2–4 savaičių.
Susirgus ar norint pasiskiepyti nuo gripo kviečiame kreiptis į mūsų šeimos gydytojus, kurie suteiks visą reikiamą informaciją, paskirs tinkamą gydymo būdą ir padės jums pasveikti.