Gimdos kaklelio vėžys – negailestinga diagnozė, kurią kasmet Lietuvoje išgirsta apie 400 moterų. Šį vėžį pastebėti gana sunku, kadangi jis formuojasi eilę metų ir neturi ryškių simptomų. Pagrindinė priežastis šio vėžio formavimuisi – aukštos onkogeninės rizikos ŽVP viruso tipai. Džiugi žinia ta, jog efektyvi profilaktika ir reguliarus lankymasis pas ginekologą gali užkirsti kelią vėžio formavimuisi arba jį aptikti labai ankstyvoje stadijoje.
Kviečiame NEMOKAMAI pasitikrinti gimdos kaklelį.
Geriausia gimdos kaklelio profilaktika – PAP tyrimas (onkocitologinis, citologinis tyrimas)
Pagal valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa PAP testas (arba kitaip dar onkocitologinis, citologinis tyrimas) atliekamas:
- 25–34 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus;
- 35–59 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 5 metus.
Pastebima, jog gimdos kaklelio pakitimai formuojasi vis jaunesnėms pacientėms dėl anksti pradėtų lytinių santykių, todėl PAP tyrimą rekomenduojama atlikti po pirmųjų lytinių santykių praėjus 1–2 metams. Be to, tyrimas yra saugus, todėl atliekamas ir besilaukiančioms pacientėms.
Onkocitologinis tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Ginekologas ar akušeris su specialiu instrumentu švelniai paima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir paskleidžia ant stikliuko arba skystoje terpėje. Mėginys siunčiamas į laboratoriją ir tiriamas mikroskopiniu būdu – taip nustatoma, ar nėra ląstelių pakitimų. Procedūros metu ir po jos pacientės gali jausti nedidelį diskomfortą, gali truputį pakraujuoti, patepti – neišsigąskite, tai normalu.
PAP tyrimą rekomenduojame atlikti skystoje terpėje, kadangi jis yra daug tikslesnis!
Kaip pasiruošti gimdos kaklelio tyrimui?
- Geriausia gimdos kaklelio tyrimą atlikti ciklo viduryje, t. y. tarp 10–20 ciklo dienos, kadangi šiomis dienomis paimto tepinėlio rezultatai būna patys tiksliausi;
- 2 paras prieš tepinėlį nenaudoti intravagininių preparatų, lytiškai nesantykiauti, nenaudoti tamponų, neplauti makšties;
- Taip pat prieš PAP tyrimą nereikėtų vartoti preparatų, kurių veikliosios medžiagos yra jodas arba kalio jodidas.
Gimdos kaklelio pakitimai: kada atlikti tolimesnius tyrimus?
Atlikus gimdos kaklelio PAP tepinėlį, tyrimų atsakymų sulaukiama maždaug per 2 savaites. Jeigu pakitimų nerasta – tyrimą vėl kartokite pagal nustatytą programą. Jeigu tyrimo rezultatai nurodo, jog rasti gimdos kaklelio pakitimai, gydytojas nuspręs, kokius tyrimus atlikti toliau.
Galimi gimdos kaklelio tyrimo atsakymai:
Nėra IPPN – nėra intraepitelinių pakitimų ar piktybinio naviko (toliau tirtis nereikia);
ASC-US – atipinės nenustatytos reikšmės plokščiojo epitelio ląstelės;
ASC-H – atipinės plokščiojo epitelio ląstelės, gali būti žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pakitimai;
LSIL (CIN1) – nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pakitimai;
HSIL (CIN2/CIN3) – žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pakitimai;
SCC – plokščialąstelinė karcinoma;
AGC, tiksliau neskirstomos – atipinės nenustatytos reikšmės liaukinio epitelio ląstelės;
AGC, galimai piktybinės – atipinės liaukinės ląstelės, gali būti piktybinės;
AIS – endocervikalinė adenocarcinoma in situ;
AC – adenokarcinoma;
EPM – nėra intraepitelinių pakitimų ar piktybinio naviko (endometriumo ląstelės, 40 metų ir vyresnių moterų).
Gavusios normos neatitinkančius onkocitologinius tepinėlių atsakymus – neišsigąskite, nepanikuokite ir supraskite, jog gimdos kaklelio pakitimai tai nėra vėžys. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės – jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau. Pats gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis šioms pakitusioms ląstelėms, kurios taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Kartais toks procesas užtrunka net iki 20 metų, tik tada susergama vėžiu.
Tolimesni gimdos kaklelio tyrimai
Gavus atsakymą, jog gimdos kaklelyje rasta pakitimų, dažnai rekomenduojamas atlikti kitus tyrimus, kurie padėtų nustatyti, kokio laipsnio yra gimdos kaklelio pokyčiai, ar ląstelės supiktybėjusios, koks pakitusių ląstelių išplitimo mastas.
ŽVP tyrimai
Pavyzdžiui, turint ASC-US pakitimus, praktiškai visada rekomenduojamas ŽPV tyrimas. ŽPV – žmogaus papilomos virusas, kuriuo bent kartą per gyvenimą užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Šis virusas iš žmogaus organizmo dažniausiai pasišalina per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai ŽPV apsigyvena gimdos kaklelyje ir sukelia gimdos kaklelio pakitimus. Vyrams ŽPV mažiau pavojingas, nors taip pat gali sukelti gerklų vėžį. Taip pat abejoms lytims dėl ŽPV gali atsirasti karpų.
- Šiuo metu aukštos rizikos grupei priskiriami šie ŽPV genotipai: 16 (pats onkogeniškiausias), 18 (antras pagal onkogeniškumą), 26, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 66, 68, 73, 82.
- Mažos rizikos viruso tipai yra: 6, 11, 42, 43, 44.
ŽPV tyrimas gali būti atliekamas iš to pačio gimdos kaklelio PAP tepinėlio, jeigu jis buvo atliktas skystoje terpėje.
Gimdos kaklelio kolposkopija
Jeigu gimdos kaklelyje aptikta pokyčių, taip pat jeigu kartu su pokyčiais nustatytas ir ŽPV aukštos rizikos tipas, moteris siunčiama kolposkopijai. Kolposkopija – medicininė diagnostinė procedūra, skirta vizualiai ištirti gimdos kaklelį, makštį ir vulvą, naudojant kolposkopą – specializuotos paskirties mikroskopą.
Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato, atipinį gimdos kaklelio vaizdą – baltas dėmeles, darinį ar pan. atlieka biopsiją.
Gimdos kaklelio biopsija
Gimdos kaklelio biopsija – tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu. Taip pat gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę (mažą šaukšto formos įrankį) tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu. Ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti čia vartojamas terminas „gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija“, kurios tarptautinė santrumpa – CIN.
Biopsija padeda tiksliai nustatyti, ar nėra vėžio, kokio laipsnio yra gimdos kaklelio pakitimai.
- Jeigu pakitimai nežymus (LSIL (CIN1), rekomenduojama kartoti PAP tepinėlį po 6 mėn. arba taip, kaip nurodė gydytojas.
- Jeigu pakitimai vidutiniai arba žymus, didelio laipsnio (HSIL (CIN2, CIN3), AIS ir kt.) atliekama gimdos kaklelio konizacija.
Gimdos kaklelio konizacija
Gimdos kaklelio konizacija – tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15–30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Siekiant visiškai pašalinti pakitusius gimdos kaklelio audinius, manipuliacijos metu skalpeliu, lazeriu cirkuliariai ar elektrokoaguliatoriaus kilpa išpjaunama kūgio formos gimdos kaklelio dalis, kuri ir apima pakitusias sritis.
Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7–10 dienų. Dažnai atsakymai po konizacijos sutampa su biopsijos rezultatais.
Speciali priežiūra po gimdos kaklelio konizacijos
4–6 savaites po operacijos negalima sunkiai kelti, aktyviai sportuoti, užsiimti lytiniais santykiais, kad operuota vieta sėkmingai pasidengtų sveikomis, nuolat atsinaujinančiomis plokščialąstelinėmis gimdos kaklelio ląstelėmis.
Efektyvi priemonė išvengti gimdos kaklelio vėžio – skiepas nuo ŽPV
Jau aptarėme, jog pagrindinis (net 99,7 proc.) gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas – žmogaus papilomos virusas ir onkogeniški jo tipai. Siekiant išvengti šios ligos, rekomenduojama pasiskiepyti kuo jaunesniame amžiuje (nuo 9 metų), dar prieš pradedant lytinius santykius. Jeigu jau turite ŽPV, skiepai viruso nepanaikins, tačiau padės išvengti pakartotinai užsikrėsti kitais ŽPV tipais.
Šiuo metu skiepijama 3 vakcinomis:
- Dvivalentė vakcina Cervarix saugo nuo ligų, kurias sukelia 16 ir 18 ŽPV tipai. Vakcina skirta mergaitėms nuo 9 metų.
- Keturvalentė vakcina Silgard saugo nuo ligų, kurias sukelia 6, 11, 16 ir 18 ŽPV tipai. Vakcina skirta vaikams ir paaugliams nuo 9 metų.
- Devynvalentė vakcina Gerdasil9 saugo nuo ligų, kurias sukelia 16, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58 ŽPV tipai. Vakcina skirta vaikams ir paaugliams nuo 9 metų bei suaugusiems.
Visas moteris norime paraginti rūpintis savo sveikata ir atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus – tik jie gali užkirsto kelią ligų formavimuisi. Kviečiame registruotis pas šeimos gydytoją ar akušerį ginekologą, kuris suteiks visą informaciją apie gimdos kaklelio profilaktinę apžiūrą bei reikiamus ŽPV skiepus.